Lietuviško žodžio mekoje Bitėnuose prigijo ir naujas kultūros reiškinys – galerija po atviru dangumi

Meno plenero tema „Mažosios Lietuvos ženklai: laukimas“. Tradiciškai darbai, atlikti plenere, kurį organizuoja Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, bus pristatyti Sueigoje pas Martyną Jankų, kuri vyks rugpjūčio 7 d., 16 val.

Mažosios Lietuvos paveikslų sodas buvo pradėtas kurti 2003 metais, pasitinkant 145- ąsias M. Jankaus gimimo metines. Tuomet vieta buvo pasirinkta šalia Martyno Jankaus muziejaus, apaugusi brūzgynais, dešimtmečiais nešienautos pievos. Iškirtus krūmus atsidengė nuostabi kalvelė ir Bitės upelio pakrantė su tilteliu į kitąpus Bitėnų kaimo esančias sodybas. Sodo teritorija augo ir pildėsi darbais. Praėjus 15 metų po įkūrimo – jis užėmė 3 hektarus, o galerijoje po atviru dangumi jau buvo eksponuojama per pusę šimto menininkų darbų iš Lietuvos ir užsienio.

Muziejui priklauso visa M. Jankaus sodyba

Dabar sodas užima net 4 hektarus ir apglėbia kone visą M. Jankaus šeimai priklausiusią sodybą. Muziejui priklauso net tik pastatas, kuriame buvo spaustuvė (jame ir įkurtas muziejus), bet ir kiti sodybos statiniai. Kurį laiką sodyba buvo padalinta į dvi dalis. M. Jankaus sūnaus gyvenamasis namas, viralinė ir daržinė buvo privati nuosavybė. Muziejui priklausė tik vienas pastatas - buvęs spaustuvės pastatas bei dalis buvusios sodybos teritorijos. Joje buvo likę klėties pamatai su slaptu knygų sandėliu. Pavyko atstyti šį pastatą ir jame įkurti edukacinį centrą, kuriame mokoma knygrišystės amato. Svarbiausias darbas - kuo greičiau suremontuoti daržinę. Ateityje tikimasi, kad pavyks atstatyti ir M. Jankaus šeimos gyvenamąjį namą, raudonplytį tvartą. Išlikusius pastatus reikės suremontuoti ir įveiklinti juos.

2023 metų sausio mėnesį minėsime 100 metų sukaktį, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. M. Jankus buvo centrinė figūra rengiant krašto sukilimą ir įgyvendinant siekį dar Tilžės akte (M. Jankus - jo signataras), kad Didžioji ir Mažoji Lietuvos turi būti sujungtos. Tiesa, buvo prijungta tik dalis Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštas. M. Jankus tuomet pasitraukė iš aktyvios politikos, bet jis ir toliau liko svarbi asmenybė, „jaukinanti“ Klaipėdos kraštą patiems lietuviams, o Klaipėdos krašto gyventojams - Lietuvą ir skleidžiant lietuvybę pačiame krašte.

M. Jankaus sodyba tarpukariu turėjo reprezentacinę reikšmę. 2023 metai - svarbūs Klaipėdos kraštui ir Lietuvai. Sukanka 100 metų, kai Lietuva tapo jūrine valstybe, bet ne mažiaus svarbu, kad bus atkurta M. Jankaus – Mažosios Lietuvos patriarcho – sodyba. Čia Bitėnuose, šalia Rambyno kalbo, ir toliau buvo svarbu skleisti lietuvišką žodį, kultūrą, tradicijas. Ir šiandien Bitėnai turi teisę būti knygrišystės centru. Apie tai dar rašysime artimiausiu laiku.

Galerija po atviru dangumi - meno pasakojimai apie krašto unikalumą

Žavintis lankytojus ir jų laukiantis visus metus sodas – naujas kultūros reiškinys. Keičiasi metų laikai, keičiasi ir vizualinė aplinka, kurioje eksponuojami sukurti menininkų darbai. Kūrybinėse menininkų interpretacijose - Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos ženklai. Unikalūs, jų pačių atrasti, pastebėti ir perteikti meno kalba.

Nesunkiai prakalbinantys tuos, bent kiek žinančius krašto architektūrą, istoriją, kostiumą, ir nustebinantys tuos, kurie tik susipažįsta su krašto kultūriniu išskirtinumu Lietuvos kultūros ir paveldo kontekste. Kitokia Lietuva. Kuri kažkada gelbėjo lietuvių kalbą Didžiojoje Lietuvoje, okupuotoje carinės Rusijos, kuri draudė lietuvišką žodį. Bitėnai reprezentuoja ir šią istoriją.

Kokius naujus paveikslus ant medinių skydų išvysime sukurtus šių metų plenero dalyvių, bus galima pamatyti jau šį šeštadienį visiems, kurie atvyks pas Martyną Jankų į kultūrinę sueigą, kaip kadaise tarpukariu vasaromis pavakaroti jo kieme, kaip jau, beje, beveik 20 pastarųjų metų, kasmet rugpjūčio mėnesio renginyje. Arba bet kuriuo kitu laiku – kada pasiilgsite kultūros, žinių, unikalumą ir meno.